ATSEVIşĶU KULINĀRI JAS TERMINU ETIMOLOgIS KĀ DAŽĀDĪBAb. (Latvian)

ETYMOLOGICAL DIVERSITY OF SINGULAR CULINARY TERMS. (English)
ATSKIRŲ KULINARIJOS TERMINŲ ETIMOLOGINĖ ĮVAIROVĖ. (Lithuanian)

The cutting edge nature of this article is determined by the fact that up till today history of Latvian culinary terms has not been thoroughly studied. Beginnings of Latvian culinary terms may be found in written monuments of the 17^th and 18^th centuries - in the first Latvian dictionaries, in the Bible translation by Ernst Glück (1694), in some contemporary magazines and books, as well as in some first Latvian cookbooks published in the end of 18^th century. First attempts to establish origin of some Latvian words were displayed in the hand-written Latvian-German dictionary translated by German theologian C. Fürecker in the second half of the 17^th century. For now the only available Latvian word stock etymology vocabulary is Latvian Etymology Vocabulary by K. Karulis issued in 1992 (repeated edition in 2001). It mainly covers Latvian literary language words (total of 3250, not including references). Internationalisms are not included except for words that greatly differ from their modern forms in foreign languages. K. Karulis admits that there are two or more word origin solutions possible and there are many cases like that in etymology. In order to find out the true origin of the word, one must perform an in-depth linguistic study and look for the respective historic criteria. One of the possibilities is to compare material offered by different etymology dictionaries concerning one particular word origin. Sometimes it is hard to establish what origin the respective lexema is: inherited or borrowed. 20% of the 300 excerpts of culinary lexemes from 17^th and 18^th centuries are inherited and 80% borrowed. The most borrowings come from German. It is explained by the fact that Latvian has been in continuous touch with lowland German and also publishers of the first dictionaries were Germans. Borrowings from French and English are almost completely dependent from German as a mediator language. Objective of this article is to look at the number of culinary terms (zupa 'soup', karaša 'flat cake', pīrāgs 'pie', biskvīts 'biscuit') that have been registered already in 17^th and 18^th centuries and their origin solutions in different language (Latvian, Lithuanian, Russian, German, and French) etymology dictionaries. Depending on formal, historical or semantic criteria these terms are assigned different etymology in different vocabularies. The task of the article is to study the history of these words back to their language of origin and establish sources and ways of the borrowings. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Straipsnio aktualumą nusako faktorius, kad latvių kalbos kulinarijos terminų istorijos tyrimas pilnoje apimtyje iki šiol nėra atliktas. Latvių kalbos kulinarijos terminų pirminius pradmenis gali rasti 17-ojo ir 18-ojo amžiaus raštiniuose paminkluose - pirmuose dvikalbiuose žodynuose latvių kalba, Ernesto Gliko išverstoje Biblijoje (1694), kai kuriuose 18-ojo amžiaus pasaulietiško turinio žurnaluose ir knygose, taip pat pirmosiose publikuotose valgių gaminimo knygose latvių kalba 18-ojo amžiaus pabaigoje. Pirmieji mėginimai nustatyti latvių žodžių kilmę pasirodo vokiečių teologo K. Firekero dvikalbiame latvių-vokiečių kalbų rankraštiniame žodyne, kuris sukurtas 17-ojo amžiaus antroje pusėje. Kol kas vienintelis latvių kalbos žodinės sudėties etimologijos žodynas yra K. Karulio "Latvių etimologijos žodynas" išleistas 1992 metais (pakartotinis leidimas 2001 metais). Į jį daugiausia įtraukta latvių bendrinės kalbos žodžių (bendras skaičius 3250, neskaitant nuorodų). Tarptautinių žodžių (internacionalizmų) jame nėra, išskyrus tokius žodžius, kurių forma latvių kalba gerokai skiriasi nuo kitų kalbų dabartinės formos. K. Karulis mano, kad įmanomi du ar net keli žodžio kilmės plėtojimai, ir kad tokių atvejų etimologijoje yra daug. Kad išaiškintų tikrąją žodžio kilmę, reikia pagilinti kalbotyros analizę ir ieškoti atitinkamų istorinių kriterijų. Viena iš galimybių yra sulyginti įvairių etimologijos žodynų medžiagą apie konkretaus žodžio kilmę. Dažnai sunku nusakyti konkrečios leksemos kilmę, ar ji paveldėta ar skolinta. Iš 17-ojo ir 18-ojo amžiaus kulinarijos leksemų 300 ekscerptų apie 20% sudaro paveldėta ir 80% skolinta leksika. Daugiausia skolinių atėjo iš vokiečių kalbos. Tai aiškinamas tuo, kad latvių kalba turėjo ilgą ir glaudų kontaktą su vokiečių žemaičių kalba, taip pat ir pirmąjį dvikalbį žodyną ir valgių gaminimo knygą surašė vokiečių tautybės žmonės. Skoliniai iš prancūzų ir anglų kalbos beveik visiškai priklauso nuo vokiečių kalbos kaip tarpinės kalbos. Straipsnio tikslas yra tirti kelerių kulinarijos terminų (zupa, karaša, pīrāgs, biskvīts), kurie fiksuoti jau 17-ame ir 18-ame amžiuje, kilmės plėtojimus įvairių kalbų (latvių, lietuvių, rusų, vokiečių ir prancūzų) etimologijos žodynuose. Priklausomai nuo formalaus, istorinio ir semantinio kriterijaus šiems terminams įvairiuose žodynuose nurodyta skirtinga etimologija. Straipsnio uždavinys yra galimybių ribose ištyrinėti nagrinėjamųjų žodžių istoriją iki prokalbės ir skoliniams nusakyti skolinimosi šaltinius ir kelią. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Language in Different Contexts / Kalba ir Kontekstai is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)