Gyvenimo kokybė: sąvokos apibrėžimas ir santykis su gero gyvenimo terminais. (Lithuanian)

Item request has been placed! ×
Item request cannot be made. ×
loading   Processing Request
  • Additional Information
    • Alternate Title:
      Quality of life: Definition of the concept and its relation to the notion of good life. (English)
    • Subject Terms:
    • Abstract:
      The article analyzes the definition of quality of life and its relation to other notions of good life such as welfare, well-being and the standard of living. The author presents the relation between the quality of life and other concepts of good life and their differences by assessing different concepts of good life, their historical context, the issues of their measurement and operationalization and scholarly disciplines in which they are used. There are some problems in defining the quality of life. Firstly, the concept and other related concepts of good life are often confused. The identical usage of these concepts both in Lithuanian and foreign scholarly literature causes some misconceptions. Despite the fact that the concept of the quality of life is a modern concept understood more broadly than simply the standard of living or well-being, all these concepts are still used interchangeably and cause confusion. Another problem is related to the multiplicity of definitions and the lack of consensus on any of them. The quality of life is regarded as an interdisciplinary concept used by various academic disciplines as their constituent part. Therefore, the concept becomes more diverse and often inaccurate. Moreover, it is often employed synonymously with the concepts of the health-related quality of life and of the economic and psychological welfare even though they are not identical. In order to clarify the content of the above issues, different aspects affecting the formation of various definitions of the quality of life are analyzed in the article. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Straipsnyje analizuojamas gyvenimo kokybės apibrėžimas ir termino santykis su kitomis gero gyvenimo sąvokomis: „gerovė“ (angl. welfare), „gerbūvis“ (angl. well-being), „gyvenimo standartas“ (angl. standard of living). Nagrinėjama informacija, gauta gilinantis į įvairias gerą gyvenimą nusakančių sąvokų sampratas, jų sąsajas istoriniame kontekste, mokslinėse disciplinose, matavimo ir operacionalizavimo klausimus, ir pateikiami „gyvenimo kokybės“ bei kitų gero gyvenimo terminų sąlyčio taškai ir atskyrimo galimybės. Remiantis mokslinės literatūros analize, aptariamos „gyvenimo kokybės“ apibrėžimo ypatybės, apibrėžimą sąlygojantys veiksniai. Kalbant apie gyvenimo kokybę, susiduriama su keliomis pagrindinėmis problemomis. Pirmiausiai sąvoka painiojama su jai artimais gero gyvenimo terminais: tiek užsienio, tiek Lietuvos mokslinėje literatūroje daug neaiškumų atsiranda dėl gyvenimo kokybei artimų sąvokų vartojimo kaip jai tapačių. Nepaisant to, kad gyvenimo kokybė - moderni gero gyvenimo sąvoka - ir suprantama plačiau nei „gyvenimo standartas“ ar „gerbūvis“, šie terminai vis dar painiojami, vartojami pakaitomis, ir taip palaikoma terminų vartojimo sumaištis. Bene dažniausiai kaip sinonimai vartojamos „gyvenimo kokybės“, „gerovės“ ir „gerbūvio“ sąvokos. Kita problema yra gyvenimo kokybės apibrėžimų įvairovė. Nėra sutarimo dėl bendro gyvenimo kokybės apibrėžimo. Kadangi „gyvenimo kokybės“ sąvoka yra tarpdisciplininis terminas, atskiros mokslo disciplinos, pateikdamos jos sampratą, įterpia į ją tam tikrus skirtingoms akademinėms disciplinoms svarbius elementus, idėjas. Nepaisant to, kad taip gyvenimo kokybės samprata tampa įvairesnė, atsiranda ir nemažai sumaišties bei netikslumo. „Gyvenimo kokybės“ sąvoka neretai imama vartoti kaip ekonominės, psichologinės gerovės ar su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sinonimas, nors sąvokos nėra identiškos. Straipsnyje išgryninama gyvenimo kokybės samprata, išryškinant įvairių gyvenimo kokybės apibrėžimų konstravimą veikiančius aspektus. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Copyright of Culture & Society: Journal of Social Research / Kultūra ir Visuomenė: Socialinių Tyrimų Žurnalas is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)