Skirtingų tarpinių pasėlių floristinė sudėtis ir įtaka žirnių pasėlio piktžolėtumui. (Lithuanian)

FLORAL COMPOSITION AND EFFECT OF DIFFERENT CATCH CROPS ON PEA CROP WEEDINESS. (English)

The paper presents the data of research conducted at the Joniškėlis Experimental Station of the Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry on a clay loam gleyic Cambisol during the period 2006-2010. The aim of the reThe research was to evaluate the floristic composition of the catch crops for green manure and to estimate the effect on field pea crop weediness. The studies were carried out in the soil with a low (1.90-2.00%) and moderate (2.10-2.40%) humus status in organic and sustainable cropping systems. The crop rotation, expanded in time and space, consisted of red clover (Trifolium pretense L.) winter wheat (Triticum aestivum L.) field pea (Pisum sativum L.) spring barley (Hordeum vulgare L.) with undersown red clover. The floristic composition of different catch crops and their effect on the field pea crop weediness were investigated in the grass-cereal sequence of the crop rotation: winter wheat + catch crops (for green manure) → field pea. Plant fertilization and green-manure catch crops grown during the winter wheat post-harvest period were as follows: 1. Winter wheat straw was applied as manure and catch crop -- blue lupine (Lupinus angustifolius L.) in a mixture with oilseed radish (Raphanus sativus var. Oleiferus Metzg.) was cultivated as green manure for field pea; 2. Winter wheat straw was applied as manure and white mustard (Sinapis alba L.) was cultivated as green manure for field pea; 3. Winter wheat straw was applied as manure + mineral nitrogen fertilizer (N30) in the form of ammonium nitrate for straw decomposition in autumn and white mustard in a mixture with buckwheat (Fagopyrum esculentum Moench.) was cultivated as green manure for field pea; 4. Winter wheat straw was applied as manure + mineral nitrogen fertilizer (N30) for straw decomposition in autumn without catch crops.Data revealed that all catch crops had a strong weed suppressive power. White mustard, grown as a sole crop or in a mixture with buckwheat, stood out by weed suppression efficiency, compared with narrow-leaved lupine grown in a mixture with oil radish. In the soil of both humus content groups when using N30 for straw mineralization and no catch crops, the number of weeds in stubble was 2-3 times higher than in various catch crops. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Lauko bandymai vykdyti 2006-2011 m. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stotyje sunkaus priemolio glėjiškame rudžemyje. Tyrimų tikslas -- ištirti skirtingų tarpinių pasėlių, auginamų žaliajai trąšai, floristinę sudėtį ir nustatyti jų poveikį sėjamųjų žirnių piktžolėtumui. Tarpiniuose pasėliuose augintų skirtingų biologinių savybių augalų stelbiamosios gebos tyrimai atlikti mažo (1,90--2,00 %) ir vidutinio (2,10-2,40 %) humusingumo dirvožemyje.Auginta: raudonojo dobilo (Trifolium pratense L.) veislė 'Vyliai' → žieminio kviečio (Triticum aestivum L.) veislė 'Ada' → sėjamojo žirnio (Pisum sativum L.) veislė 'Pinochio' → vasarinio miežio (Hordeum vulgare L.) veislė 'Luokė' su raudonųjų dobilų įsėliu. Įvairių tarpinių pasėlių floristinė sudėtis ir jų poveikis sėjamųjų žirnių pasėlio piktžolėtumui buvo tiriama sėjomainos grandyje: žieminiai kviečiai + tarpiniai pasėliai → sėjamieji žirniai.Nupjovus ir paskleidus žieminių kviečių susmulkintus šiaudus, auginti skirtingų biologinių savybių tarpiniai pasėliai žaliajai trąšai: 1) siauralapio lubino (Lupinus angustifolius L.) ir aliejinio ridiko (Raphanus sativus var. Oleiferus Metzg.) mišinys; 2) baltoji garstyčia (Sinapis alba L.); 3) šiaudų mineralizacijai skatinti išberta N30 ir auginta baltosios garstyčios ir sėjamojo grikio (Fagopyrum exculentum Moench.) mišinys; 4) šiaudų mineralizacijai skatinti išberta N30 (be tarpinių pasėlių).Nustatyta, kad visi tarpinių pasėlių augalai turėjo stelbiamąją gebą piktžolėms, didesniu efektyvumu išsiskyrė baltosios garstyčios, augintos vienanariame pasėlyje ar mišinyje su sėjamaisiais grikiais, palyginti su siauralapiais lubinais, augintais mišinyje su aliejiniais ridikais. Mažo ir vidutinio humusingumo dirvožemyje neauginant tarpinių pasėlių ir šiaudų mineralizacijai skatinti (naudojant mineralines trąšas (N30)), ražienose piktžolių skaičius buvo 2-3 kartus, masė 4-5 kartus didesni negu tarpiniuose pasėliuose auginant įvairius augalus. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Agricultural Sciences / Zemès ukio Mokslai is the property of Lithuanian Academy of Sciences Publishers and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)