Andropovo klausimu (II). Kaip Maxas Weberis atsakytų į Jurijaus Andropovo klausimą? (Lithuanian)

ON ANDROPOV'S QUESTION II: WHAT MAX WEBER WOULD ANSWER TO YURI ANDROPOV? (English)

The paper is sequel to the article published in issue 1 (19) of this journal, continuing and concluding the analysis of the problem of the macrosociological diagnostics of communist societes. Present paper focuses on the concepts of communism as distinct way to (incomplete) modernity and communist neotraditionalism. Max Weber's famous typology of the legitimate domination is considered as common source of these approaches, represented by Barrington Moore Jr. and Ken Jowitt. The author contributes to K.Jowitt's Neo-Weberian analysis of the communist neotraditionalism and neopatrimonialism by spotlighting typological affinity of „socialist" economies to „oikos economy" as discussed by Max Weber. The author advances the proposal to solve the controversy between different approaches to the explanation of communism by limiting their validity claims by geographical and chronological scope conditions. The theory of communism as totalitarianism provides accurate phenomenological account of the characteristic features of the communist regimes during the early phase of their existence. However, during their late phases they have differentiated themselves into bureaucratic-authoritarian, national-accomodative and patrimonial types. The view of communism as a way into modernity is sufficiently accurate only with respect to the patrimonial and (partly) national-accomodative communism. At the same time, patrimonial communism is the type of communism that is marked by the most numerous premodern features. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Straipsnis tęsia „Sociologija. Mintis ir veiksmas" 2007 m. 1 (19)-ame numeryje pradėtą komunistinių visuomenių (tokių, kurių santvarka buvo mėginimo įgyvendinti utopinę K. Manco komunizmo idėją, padarinys) makrosociologinės diagnostikos problemos analizę. Siame straipsnyje nagrinėjamos komunizmo kaip neišbaigtos modernybės bei netradicionalizmo koncepcijos, kurių bendra ištaka yra Maxo Weberio legitimiškos valdžios tipologija, kūrybiškai pritaikyta komunistinių režimų dinamikos analizei Barringtono Moore'o ir Keno Jowitto darbuose. Pagilinama neovėberiškoji K. Jowitto komunistinio neot-radicionalizmo ir neopatrimonializmo analizė, išryškinant tipologinę „socialistinių" ekonomikų giminystę M. Weberio aptartam „oikiniam" ūkiui. Komunizmo teorijų konfliktą siūloma spręsti, apribojant kiekvienos jų tiesosakinių pretenzijų galiojimą tam tikrais chronologiniais ir geografiniais rėmais. Totalitarizmo teorija gana tiksliai atspindi fenomenologinius ankstyvųjų komunistinių režimų egzistavimo fazių bruožus, tačiau vėliau jie diferencijuojasi į (1) biurokratinį-autoritarinį; (2) tautinį ir (3) patrimoninį tipus. Komunizmo kaip kelio į modernybę koncepcija tinka tikpatrimoninio ir (iš dalies) tautinio komunizmo šalims. Kita vertus, būtent šioje komunizmo atmainoje ikimodernių bruožų išliko daugiausiai. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Sociologija: Mintis ir Veiksmas is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)