COVID-19 IR ŠIZOFRENIJOS KOMORBIDIŠKUMAS: NAUJAUSI DUOMENYS. (Lithuanian)

Item request has been placed! ×
Item request cannot be made. ×
loading   Processing Request
  • Additional Information
    • Abstract:
      Darbo tikslas. Išanalizuoti naujausią mokslinę literatūrą aprašančią COVID -19 ir šizofrenijos komorbidiškumą; įvertinti SARS-CoV-2 infekcijos poveikį šizofrenija sergančių pacientų išeitims; išanalizuoti imuninio atsako ypatumus sergant šizofrenija ir COVID-19; nustatyti sąsajas tarp SARS-CoV-2 infekcijos ir psichozinių sutrikimų išsivystymo ateityje. Darbo metodika. Atlikta literatūros apžvalga naudojantis PUBMED/medline, Clinical key duomenų bazėmis bei Google scholar paieškos sistema. Naudoti raktažodžiai: COVID-19, schizophrenia, comorbidity, biomarkers. Mokslinių publikacijų atrankai pasirinkti šie kriterijai - straipsniai anglų kalba, pilnas prieinamas straipsnio tekstas, ne senesnis nei 5 m. publikacijos laikotarpis, publikacija atitinkanti darbo tikslą. Apžvelgti 23 darbo temą atitikę straipsniai. Rezultatai. Pacientai, kuriems diagnozuota šizofrenija, turi didesnę tikimybę būti hospitalizuoti dėl COVID-19. Šioje grupėje rizika užsikrėsti virusu didesnė dėl sunkumų prisitaikant prie infekcijos kontrolės reikalavimų. Stebima koreliacija tarp sirgimo šizofrenija bei mažesnių skeipijimosi apimčių. Tarp šizofrenijos pacientų labiau paplitę sunkios COVID-19 infekcijos rizikos veiksniai, tokie kaip lėtinė obstrukcinė plaučių liga, kardiovaskulinės ligos bei cukrinis diabetas. Rūko maždaug 60 proc. šizofrenija sergančiųjų. Spirometrinių tyrimų duomenimis pacientai sergantys šizofrenija turi blogesnę plaučių funkciją lyginant su bendra populiacija. Dėl didesnės gretutinių ligų rizikos, patiriamos negatyvios simptomatikos bei socialinės atskirties pacientai mažiau linkę laiku kreiptis pagalbos prasidėjus infekcijos simptomams. Adekvati kvėpavimo, metabolinių, širdies bei kraujagyslių ligų kontrolė - pagrindinė profilaktikos priemonė mažinant mirštamumą nuo COVID-19 tarp asmenų sergančių šizofrenija. Šizofrenijos atveju pasitaikančios persistuojančios uždegiminės būklės metu stebimas įvairių uždegiminių žymenų, tokių kaip C-reaktyvaus baltymo (CRB), interleukinio (IL) 1ß ir IL-6, tumoro nekrozės faktoriaus (TNF) -a, interferono (IFN)- arba kraujagyslių endotelio augimo faktoriaus (VEGF) kiekio padidėjimas. Citokinų audra, pasitaikanti sunkių SARS-CoV-2 infekcijų metu, panaši į subklinikinį uždegimą, galintį pasitaikyti šizofrenijos atveju. Atsižvelgiant į reikšmingą imuninės disfunkcijos vaidmenį sunkių SARS-CoV-2 atvejų progresavime ir subklinikinį uždegimą pasireiškiantį šizofrenijos atveju, pacientams sergantiems šizofrenija SARS-CoV-2 infekcija galėtų lemti stipresnį uždegiminį atsaką, sukeliantį sisteminį audinių pažeidimą ir dauginį organų nepakankamumą. Stebėtos sąsajos tarp hospitalizacijos metu aukštų uždegiminių biomarkerių (CRB, feritino) ir sunkesnių COVID-19 išeičių. Stiprus uždegiminis atsakas į SARS-CoV-2 infekciją kartu su pakitusia imunomoduliacija galėtų lemti nepalankias klinikines išeitis ir prisidėti prie padidėjusio mirtingumo nuo COVID-19 šizofrenija sergančių asmenų grupėje. Pandemijos metu išaugo psichikos sutrikimų skaičius įskaitant ir reaktyvias psichozes, sukeltas COVID-19 pandemijos. Stresogeninės patirtys yra laikomos vienu iš pagrindinių veiksnių, lemiančių psichikos sutrikimų išsivystymą ir paūmėjimą. Sunki COVID-19 infekcija gali padidinti šizofrenijos riziką - hospitalizacija dėl sunkios infekcijos sieta su 11 proc. padidėjusia tikimybe susirgti šia liga ateityje. Dėl COVID-19 pandemijos buvo smarkiai paveikta šizofrenija sergančiųjų sveikatos priežiūra - dalis ambulatorinių paslaugų tapo nuotolinėmis, daugelio paramos grupių veikla - nutrauka, kuriam laikui buvo uždraustas pacientų lankymas. Nors siekiant suvaldyti infekcijos plitimą pastarosios priemonės buvo būtinos, psichikos sveikatos priežiūros pokyčių poveikis šiai pacientų grupei dar turi būti ištirtas. Nepaisant didesnės hospitalizacijos ir mirtingumo rizikos šizofrenija sergantieji nebuvo priskirti prie prioritetinių grupių gauti vakciną pradėjus skiepijimą nuo COVID-19. Atsižvelgiant į didelį turimų gretutinių ligų kiekį ateityje būtų naudinga apsvarstyti šizofrenija sergančiųjų įtraukimą į prioritetines skiepijimo grupes. Tiriant pandemijų padarinius ir daugėjant duomenų apie virusinių infekcijų ir psichozių ryšį svarbus tolimesnis COVID-19 ir šizofrenijos sąsajų tyrimas. Išvados. Asmenys, sergantys šizofrenija, yra ypač pažeidžiami COVID-19 infekcijos atveju, nes patiria didesnę hospitalizacijos ir mirštamumo riziką. Subklinikinė ir sisteminė uždegiminė būklė, būdinga sergantiesiems šizofrenija, gali sustiprinti uždegiminį atsaką į SARS-CoV-2 infekciją, dėl to didėja nepalankių klinikinių išeičių ir mirtingumo rizika. COVID-19 pandemija ir su ja susiję socialiniai bei psichologiniai aspektai gali turėti įtakos naujų psichikos sutrikimų, įskaitant šizofreniją, išsivystymui. Galimų ateities infekcijų protrūkių atveju tikslinga šizofrenija sergančius pacientus įtraukti į prioritetines grupes taikant imunoprofilakos priemones. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Copyright of Vilnius University Proceedings is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)