SARS-COV-2 INFEKUOTŲ ASMENŲ AUTOPSIJŲ METU NUSTATYTŲ MAKROSKOPINIŲ RADINIŲ ANALIZĖ IR LITERATŪROS APŽVALGA. (Lithuanian)

Darbo tikslas. Įvertinti autopsijų metu nustatytus SARS-CoV-2 infekuotų asmenų makroskopinius organų pokyčius ir juos palyginti tarp skirtingų mirties priežasčių grupių. Įvadas. SARS-CoV-2 infekuotų asmenų autopsijų metu nustatomų makroskopinių radinių spektras platus, apimantis plaučių, širdies, kepenų, inkstų, smegenų pokyčius, krešėjimo sistemos sutrikimus. Literatūroje dažniausiai išsamiausiai aprašomi plaučių makroskopiniai pokyčiai (padidėjęs svoris, kieta konsistencija, edema). Darbo metodika. Atlikta retrospektyvinė Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2020-2022 m. autopsijų nuasmenintų duomenų analizė. Atrinkti 79 atvejai (2020 m.- 10, 2021 m. - 46, 2022 m. - 23), kai mirusiems asmenims nustatytas teigiamas tepinėlio iš nosiaryklės PGR SARS-CoV-2 tyrimo rezultatas. Pagal pagrindinę mirties priežastį asmenys suskirstyti į 2 grupes: I gr. - mirę dėl COVID-19 ligos, II gr. - mirę dėl kitų priežasčių. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Microsoft Excel, SPSS programas. Analizei taikyti Šapiro-Vilko, Mano-Vitnio U, Fišerio tikslusis kriterijai. Reikšmingumo lygmuo p<0,05. Mokslinės literatūros paieška atlikta PubMed duomenų bazėje. Rezultatai. I gr. sudarė 21,5 proc. (n=17), II gr. - 78,5 proc. (n=62) asmenų. II gr. dažniausios mirties priežastys buvo lėtinė išeminė širdies liga, mechaninė asfiksija. I gr. dažniausios gretutinė liga širdies vainikinių arterijų aterosklerozė (82,4 proc. (n=14)). Vidutinis I gr. asmenų amžius 58,1±20,7 m., II gr. - 58,2±16,7 (p>0,05). Visoje imtyje dauguma tiriamųjų buvo vyrai (atitinkamai 64,7% (n=11) ir 61,3 proc. (n=38); p>0,05). Krūtinplėvės sąaugos statistiškai reikšmingai dažniau stebėtos I gr. nei II gr. (atitinkamai 52,9 proc. (n=9) ir 25,8 proc. (n=16), p<0,05). Širdies vidutinis svoris I gr. siekė 506,3±234,9 g, II gr. - 423,9±100,4 g (p>0,05). Daugumai tiriamųjų nustatyta vainikinių arterijų aterosklerozė (I gr. 82,4 proc. (n=14), II gr. 80,6 proc. (n=50)), širdies raumens fibrozė (I gr. 64,7 proc. (n=11), II gr. 66,1 proc. (n=41)), aortos ateroskleroziniai pakitimai (I gr. 94,1 proc. (n=16), II gr. 96,8 proc. (n=60)) (p>0,05). Trachėjos ir stambiųjų bronchų hiperemiška gleivinė, gleivingas-pūlingas sekretas statistiškai reikšmingai dažniau nustatytas I gr. nei II gr. (atitinkamai 88,2p proc. (n=15) ir 29 proc. (n=18); 76,5 proc. (n=13) ir 27,4 proc. (n=17); p<0,001). Bendras plaučių svoris buvo statistiškai reikšmingai didesnis I gr. nei II gr. (atitinkamai 1796,3±641,4 g ir 1193,5±466 g, p<0,001). Statistiškai reikšmingai dažniau I gr. nei II gr. plaučiai buvo standūs (atitinkamai 94,1 proc. (n=16) ir 25,8 proc. (n=16); p<0,001), sumažėjusio elastingumo (atitinkamai 100 proc. (n=17) ir 50 proc. (n=31); p<0,05), su pūlingu sekretu (atitinkamai 41,2 proc. (n=7) ir 6,5 proc. (n=4); p=0,001). Kepenų vidutinis svoris I gr. siekė 1724,8±684,3 g, II gr. - 1755,7±617,8 (p>0,05). Kepenys dažniausiai buvo lygaus paviršiaus (I gr. 82,4 proc. (n=14), II gr. 83,9 proc. (n=52)), užapvalintu laisvuoju kraštu (I gr. 64,7 proc. (n=11), II gr. 80,6 proc. (n=50)), suriebėjusios (I gr. 58,8 proc. (n=10), II gr. 62,9 proc. (n=39)) (p>0,05). Abiejų inkstų svoris I gr. 315,5±109,8 g, II gr. - 307,6±81,0 g (p>0,05). Inkstai dažniausiai buvo lygaus paviršiaus (I gr. 52,9 proc. (n=9), II gr. 72,6% (n=45)), violetinės spalvos (I gr. 47,1%(n=8), II gr. 72,6 proc. (n=45)) (p>0,05). Galvos smegenų svoris I gr. siekė 1290,8±140,9 g, II gr. - 1308,7±145 g (p>0,05). Minkštieji galvos smegenų dangalai dažniausiai buvo padrumzlėję (I gr. 94,1 proc. (n=16), II gr. 90,3 proc. (n=56)), fibrozuoti (I gr. 70,6 proc. (n=12), II gr. 82,3 proc. (n=51)) (p>0,05). Bent vienas išsiplėtęs galvos smegenų skilvelis statistiškai reikšmingai dažniau stebėtas I gr. nei II gr. (atitinkamai 41,2 proc. (n=7) ir 17,7 proc. (n=11), p<0,05). Galvos smegenų pamato kraujagyslių aterosklerozė I gr. nustatyta 47,1 proc. (n=8), II gr. 38,7 proc. (n=24) tiriamųjų (p>0,05). Išvados. Tarp asmenų, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo COVID-19 infekcija, dažniau nustatytos sąaugos krūtinplėvės ertmėje; hiperemiška gleivinė, gleivingas-pūlingas sekretas trachėjoje ir stambiuosiuose bronchuose; didesnio svorio, standūs, sumažėjusio elastingumo plaučiai, kurių pjūviuose stebėtas pūlingas sekretas; bent vienas išsiplėtęs galvos smegenų skilvelis. Širdyje, kepenyse, inkstuose specifinių makroskopinių pokyčių ir statistiškai reikšmingų skirtumų tarp tiriamųjų grupių nenustatyta. Įvertinti SARS-CoV-2 įtaką makroskopiniams organų pokyčiams sunku dėl radinių heterogeniškumo ir gretutinių ligų sukeltų pažeidimų. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Vilnius University Proceedings is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)