Abstract: Background. The gross motor function of team sports athletes is superior to that of peers who do not participate in additional physical activity, but it is not clear to what extent motor skills differ between boys who attend volleyball training and those who do not attend training. The aim. To compare the motor skills and functional stability of the trunk of 10-12-year-old volleyball-playing and physically inactive boys. Methods. 30 subjects, boys aged 10-12, participated in the study. The research group consisted of boys playing volleyball (n=15), the control group - physically inactive boys (n=15). Test tools: Bruininks Oseretsky Motor Skills Proficiency Test, 2nd Edition and Matthiass Functional Trunk Stability Test. Results. Boy volleyball players showed significantly better results in only three of ten evaluated motor tasks compared to inactive boys: side jumps with legs together (8.07±1.03 points vs. 7.27±0.88, p=0.026) and push-ups (5.93±1.28 points vs. 4.53±0.99, p=0.002), and V-up (4.73±1.28 points vs. 3.20±1.27, p=0.009). The result of functional stability test was better in volleyball players than in non-players (24.67±9.26 points vs. 16.53±9.34, p=0.013). Conclusions. Boys who play volleyball had significantly better motor skills in strength and agility tasks compared with boys who are physically inactive. No significant differences were found in bilateral coordination, balance and upper extremity coordination tasks between volleyball players and physically inactive boys, but the functional stability of the trunk of boys who play volleyball was significantly better than that of physically inactive boys. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
Abstract: Tyrimo pagrindimas. Komandinių sporto šakų sportininkų bendrosios motorinės funkcijos yra pranašesnės už bendraamžių, kurie nedalyvauja papildomoje fizinėje veikloje. Vis tik neaišku, kiek skiriasi berniukų, kurie lanko tinklinio treniruotes, motoriniai gebėjimai, lyginant juos su treniruočių nelankančiais bendraamžiais. Tikslas - palyginti 10-12 metų amžiaus tinklinį žaidžiančių ir fiziškai neaktyvių berniukų motorinius įgūdžius ir funkcinį liemens stabilumą Metodai. Tyrime dalyvavo 30 tiriamųjų, kurie buvo 10-12 metų amžiaus berniukai. Tiriamąją grupę sudarė tinklinį žaidžiantys berniukai (n = 15), kontrolinę - fiziškai neaktyvūs berniukai (n = 15). Testavimo priemonės: Bruininks Oseretsky motorinių įgūdžių testas (antrasis leidimas) ir „Matthiass" funkcinio liemens stabilumo testas. Tyrimo rezultatai. Iš dešimties motorinių užduočių tik trijų užduočių vertinimo rezultatai reikšmingai skyrėsi tarp tinklinį žaidžiančių ir nežaidžiančių berniukų, tinklinį žaidžiančių berniukų naudai: šuoliai į šonus suglaustomis kojomis (8,07 ± 1,03 balai, palyginus su 7,27 ± 0,88, p = 0,026), atsispaudimai (5,93 ± 1,28 balai, palyginus su 4,53 ± 0,99, p = 0,002) ir kūno padėties išlaikymas (V-up) (4,73 ± 1,28 balai, palyginus su 3,20 ± 1,27, p = 0,009). Berniukų, žaidžiančių tinklinį, funkcinis liemens stabilumas buvo geresnis nei nežaidžiančių (24,67 ± 9,26 balai, palyginus su 16,53 ± 9,34, p=0,013). Išvados. Berniukų, kurie žaidžia tinklinį, motoriniai įgūdžiai jėgos ir vikrumo užduotyse - reikšmingai geresni nei berniukų, kurie fiziškai neaktyvūs. Tinklinį žaidžiančių ir fiziškai neaktyvių berniukų abipusės koordinacijos, pusiausvyros ir viršutinės galūnės koordinacijos užduotyse reikšmingų skirtumų nenustatyta, tačiau berniukų, kurie žaidžia tinklinį, liemens funkcinis stabilumas yra reikšmingai geresnis, nei fiziškai neaktyvių berniukų. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
No Comments.