TELEMEDICINOS PANAUDOJIMO GALIMYBĖS CUKRINIU DIABETU SERGANČIŲ PACIENTŲ POŽIŪRIU. (Lithuanian)

Darbo konsultantas. Gyd. rez. Domas GRIGORAVIČIUS, VU MF Klinikinės medicinos institutas, Vidaus ligų ir šeimos medicinos klinika, VUL SK Endokrinologijos centras. Darbo tikslas. Įvertinti cukriniu diabetu sergančių asmenų pasiruošimą nuotolinės sveikatos rodiklių stebėjimo sistemos įdiegimui. Darbo metodika. 2023 m. sausio - kovo mėnesiais atlikta 1 (1TCD) ir 2 (2TCD) tipo cukriniu diabetu (CD) sergančių pacientų internetinė anoniminė apklausa. Anketos nuoroda pasidalinta socialiniuose tinkluose ir elektroniniu paštu su Lietuvos diabeto asociacija. Anketą sudarė 24 klausimai. Respondentai nurodė savo amžių, CD tipą ir trukmę. Skaitmeninio raštingumo įvertinimui naudotas iš anglų kalbos verstas DHLS (angl. Digital Health Care Literacy Scale) klausimynas (Cronbach a=0,738), kurio teiginiai vertinti pagal 5 balų Likerto skalę (0 - visiškai nesutinku, 4 - visiškai sutinku; galima balų suma 0-12). Pasirengimo telemedicinai įvertinimui naudotas iš anglų kalbos verstas ir vienu klausimu papildytas PatRAT (angl. Patient telehealth readiness assessment tool) klausimynas (Cronbach a=0,798), kurio teiginiai vertinti pagal 5 balų Likerto skalę (1 - visiškai nesutinku, 5 - visiškai sutinku; galima balų suma 18-90). PatRAT sudarė 3 dalys: bazinis pasirengimas, pasirengimas naudoti nuotolinį sveikatos rodiklių stebėjimą kasdieninėje veikloje, sistemos ir struktūros pasirengimas. Pagal PatRAT surinktą balų sumą išskirti 3 pasirengimo telemedicinai lygiai: aukštas (>63 balai), vidutinis (45-63 balai), žemas (<45 balai). Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant Ms Excel ir SPSS programas. Analizei taikyti Shapiro-Wilk, Mann-Whitney U kriterijai, Spearman koreliacijos koeficientas. Reikšmingumo lygmuo p<0,05. Rezultatai. Analizuotos 363 anketos iš 394. Remiantis 2022 m. Higienos instituto duomenimis apie pilnamečių CD sergančių asmenų populiacijos dydį Lietuvoje (N=152387) tiriamųjų imtis reprezentatyvi (kai patikimumo lygmuo 95 proc., imties paklaida 5,14 proc.). Sergantieji 1TCD sudarė 43 proc. (n=156), 2TCD - 57 proc. (n=207). Vidutinis tiriamųjų amžius buvo 50,9±SN 15,6 m., vidutinė CD trukmė - 13,6±11,1 m. DHLS balų vidurkis (9±3,2 iš 12) sudarė 75 proc. maksimalios balų sumos ir buvo statistiškai reikšmingai didesnis 1TCD nei 2TCD pacientų (atitinkamai 10,1±2,9 ir 8,2±3,3, p<0,001). Nustatyta statistiškai reikšminga vidutinė neigiama koreliacija tarp DHLS balų sumos ir amžiaus (rs=-0,6, p<0,001). PatRAT balų vidurkis (65,3±8,7 iš 90) sudarė 73 proc. maksimalios balų sumos ir buvo statistiškai reikšmingai didesnis 1TCD nei 2TCD pacientų (atitinkamai 67,4±7,8 ir 63,6±8,9, p<0,001). Nustatyta statistiškai reikšminga silpna neigiama koreliacija tarp PatRAT balų sumos ir amžiaus (rs=-0,3, p<0,001). Bazinio pasirengimo balų vidurkis (19,5±3,4 iš 25) sudarė 78 proc. maksimalios balų sumos, pasirengimo naudoti nuotolinį sveikatos rodiklių stebėjimą kasdieninėje veikloje (30,2±4,6 iš 40) - 76 proc., sistemos ir struktūros pasirengimo (15,5±4,4 iš 25) - 62 proc. Dauguma pacientų jautė prieigos prie sveikatos priežiūros paslaugų trūkumą (65 proc.), norėjo pokyčių (81 proc.) ir galimybės informaciją apie savo sveikatą gauti patogesniais būdais (77 proc.). Didžioji dalis apklaustųjų apie nuotolinį sveikatos rodiklių stebėjimą norėjo sužinoti daugiau (82 proc.) ir manė, kad telemonitoringas gali padėti išspręsti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo skirtumus regionuose (59 proc.) bei skirtingose socialinėse grupėse (57 proc.). Dauguma pacientų naudojosi ir buvo apmokyti naudotis bent vienu nuotolinio sveikatos stebėjimo įrankiu (62 proc.), tačiau naudodamiesi įrankiais jautė pagalbos iš specialistų trūkumą (42 proc.). Aukštą pasirengimo telemedicinai lygį pasiekė 60 proc. (95 proc. PI 55-65 proc.) respondentų, vidutinį - 39 proc. (95 proc. PI 34-45 proc.), žemą - 1 proc. (95 proc. PI 0-2 proc.). Išvados. Geresniu skaitmeniniu raštingumu ir pasirengimu telemedicinai pasižymėjo 1TCD ir jaunesnio amžiaus pacientai. Daugiau nei pusė pacientų pasiekė aukštą pasirengimo naudotis telemedicinos paslaugomis lygį. Pagrindinė telemedicinos įdiegimo kliūtis buvo sistemos ir struktūros pasirengimas, o specialistų pagalbos trūkumas, naudojantis telemonitoringo įrankiais, tikėtina, sietinas su žmogiškųjų išteklių ir laiko stoka. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Vilnius University Proceedings is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)