Istorinio pasakojimo prielaidos Augustino De civitate Dei. (Lithuanian)

The Premises of Historical Narrative in Augustine's De civitate Dei. (English)

The article examines the problems of history and historical narrative in St. Augustine's De civitate Dei. The author seeks to reveal the problematic nature of Augustine's conception of history in the opposition of cyclical and linear conceptions of time. Augustine's reflection on the phenomenon of history from the perspective of Christian philosophy creates the basis for a modern linear conception of time and history. It is argued that Augustine should be seen as a philosopher-theologian of history, whose thinking on the subject is based on teleological principles and his philosophy of time. It is argued that Augustine's thinking about history is based on the concept of historia sacra and must be evaluated in the light of the constant distinction between historia sacra and what might be called historia profana or historia saecularis. Since the objectives of historia sacra cannot be realised in earthly life, political transformations in secular history have no eschatological significance. However, Augustine's conception of history is not cyclical, but has a clear beginning, end, direction and purpose (meaning), which distinguishes its premises from the Greco-Roman conception of history, and it is thus close to the modern conception of history. For Augustine, the coming of Christ is a new and singular event in history, negating any cyclical nature of history and defining the time in which Augustine lived. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Straipsnyje nagrinėjama istorijos ir istorinio pasakojimo problematika šv. Augustino De civitate Dei. Autorius siekia atskleisti Augustino istorijos sampratos problemiškumą ciklinės ir linijinės laiko sampratų opozicijoje ir parodyti, kaip šv. Augustinas, apmąstydamas istorijos fenomeną iš krikščioniškos filosofijos perspektyvos, sukuria prielaidas moderniai linijinei laiko ir istorijos sampratai. Teigiama, kad Augustiną reikėtų matyti kaip istorijos filosofąteologą, kurio istorijos suvokimas grįstas teleologiniais principais ir atsispiria nuo jo laiko filosofijos. Įrodinėjama, kad Augustino istorinis mąstymas pagrįstas historia sacra koncepcija ir vertintinas nuolat atsižvelgiant į skirtį tarp historia sacra ir to, ką galima pavadinti historia profana arba historia saecularis. Kadangi historia sacra tikslai negali būti įgyvendinti žemiškajame gyvenime, tad ir politinės pervartos sekuliarioje istorijoje Augustinui neturi eschatologinės reikšmės. Tačiau Augustino istorijos samprata nėra ciklinė, ji turi aiškią pradžią, pabaigą, kryptį ir tikslą (reikšmę), tuo ji savo prielaidomis skiriasi nuo graikų ir romėnų istorijos sampratos ir yra artima moderniajai istorijos sampratai. Kristaus atėjimas Augustinui yra naujas ir vienkartinis įvykis istorijoje, paneigiantis bet kokį istorijos cikliškumą ir apibrėžiantis gyvenamąjį laiką. [ABSTRACT FROM AUTHOR]

Copyright of Literature / Literatura is the property of Vilnius University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)