Grūdinių augalų atliekų efektyvaus naudojimo energetikoje vertinimas. (Lithuanian)

Item request has been placed! ×
Item request cannot be made. ×
loading   Processing Request
  • Additional Information
    • Alternate Title:
      Evaluation of Efficient Use of Cereal Crop Waste in Energetics. (English)
    • Abstract:
      Lithuania does not have its own fossil fuel resources; therefore, local plant biomass is mostly used in energetics. The most popular fuel used for heat production is wood. Other types of biofuels, such as short-rotation energy crops, various herbaceous plants and cereal waste, are also increasingly being explored and developed, i.e. straw, the large quantities of which remain unused. Part of straw is taken out of the fields for litter or fodder, and the rest is left in the fields and ploughed. It is therefore appropriate to carry out more in-depth studies on the efficient use of straw in the production of pressed biofuels, as not many studies have been carried out on the integrated energy and environmental assessment of the use of straw pellets for biofuels. The potential of the formed straw and the possibilities of its use for biofuel are discussed in the final paper. As wheat is mostly grown in the country, wheat straw pellets were selected as the object of the study, and pine sawdust pellets have also been studied for comparison. The results of biometric properties of granules, elemental composition, calorific value, ash content, ash melting and environmental impact are presented in the final paper. Emissions of carbon dioxide (CO2), carbon monoxide (CO), nitrogen oxides (NOx) and carbon and nitrogen compounds (CxHy) have been determined by assessing the environmental impact of burning straw and pine sawdust pellets. The studies have shown that compared to pine sawdust pellets, burning wheat straw pellets produced five times more ash and calorific value was more than 2 MJ kg-1 lower. The studies of harmful emissions (CO2, NOx, CO and CxHy) from burning pellets have shown that emissions do not exceed the permissible limits. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Lietuva neturi savų iškastinio kuro resursų, dėl to energetikoje dažniausiai naudojama vietinė augalinė biomasė. Populiariausia šilumos gamybai naudojama kuro rūšis yra mediena. Vis dažniau tiriamos ir įsisavinamos ir kitokios biokuro rūšys, tokios kaip trumpos rotacijos energetiniai augalai, įvairūs žoliniai augalai ir grūdinių augalų atliekos – šiaudai, kurių dideli kiekiai lieka nepanaudoti. Dalis šiaudų iš laukų išvežama kraikui ar pašarams, o kita dalis paliekama laukuose ir užariama. Dėl to tikslinga atlikti gilesnius tyrimus, kaip efektyviai panaudoti šiaudus presuoto biokuro gamyboje, nes nėra atlikta daug tyrimų susijusių su šiaudų granulių naudojimo biokurui kompleksiniu energetiniu ir aplinkosauginiu vertinimu. Darbe yra aptariamas susidarančių šiaudų potencialas ir jų panaudojimo biokurui galimybės. Kadangi šalyje dažniausiai auginami kviečiai, tai tyrimo objektu pasirinktos kviečių šiaudų granulės, o palyginimui tirtos ir pušų pjuvenų granulės. Pateikiami granulių biometrinių savybių, elementinės sudėties, šilumingumo, peleningumo ir pelenų lydumo bei poveikio aplinkai tyrimų rezultatai. Įvertinant poveikį aplinkai deginant šiaudų ir pušų pjuvenų granules buvo nustatomos anglies dioksido (CO2 ), anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOx ) ir anglies bei azoto junginių (Cx Hy ) emisijos. Atlikti tyrimai parodė, kad lyginant su pušų pjuvenų granulėmis, deginant kviečių šiaudų granules susidarė penkis kartus daugiau pelenų, o šilumingumas buvo daugiau kaip 2 MJ kg-1 mažesnis. Atlikti kenksmingų emisijų (CO2, NOx, CO ir Cx Hy ) tyrimai deginant granules parodė, kad emisijos neviršija leistinųjų normų [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Copyright of Human & Nature Safety is the property of Vytautas Magnus University and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)