STEIGIAMOJO SEIMO IŠRINKIMAS: LYGIŲ POLITINIŲ TEISIŲ ĮSITEISĖJIMAS VALSTYBĖJE. (Lithuanian)

Item request has been placed! ×
Item request cannot be made. ×
loading   Processing Request
  • Additional Information
    • Alternate Title:
      ELECTION OF THE CONSTITUENT ASSEMBLY: ENTRY INTO FORCE OF EQUAL POLITICAL RIGHTS IN THE STATE. (English)
    • Abstract:
      After the announcement about the elections to the Constituent Assembly parties made their lists. About 30 parties and organizations presented the list of their candidates in the electoral districts. Most often women were included into the second pentad and sometimes into the second decade except one district where G. Petkevicaite was the first candidate on the list. The women candidates to the Constituent Assembly were educated; most of them single, having a social status. Most of the women candidates were active and well-known leaders in the women movement. Another feature of the women candidates was that they were young. In 1920, April 14–15, the Constituent Assembly was elected by the direct elections. From these 150 parliamentarians 8 were women, which made up 5.3 percent. The following women were elected from the list of Lithuanian Christian Democrats block: M. Draugelyte-Galdikiene, E. Spudaite-Gvildiene, M. Lukosiute, V. Mackevicaite, O. Muraskaite-Rasiukaitiene, S. Stakauskaite; from the lists of Lithuanian Socialists Nationalists Democrats and Lithuanian Farmers Union – G. Petkevicaite-Bite and F. Bortkeviciene. No women were elected to the Constituent Assembly from the list of social democrats. Women who received the political right to vote and to be elected took an active part in the elections to the Constituent Assembly. In 1920, May 15, the Constituent Assembly began in Kaunas Musical Theater. G. Petkevicaite-Bite was its leader until the formation of standing presidium and O. Muraskaite-Raciukaitiene was its secretary. This was a huge achievement for the women movement. G. Petkevicaite as the head of the Constituent Assembly at the beginning of her speech on the opening day of the Constituent Assembly stated that the rendering of the political rights for women was the reward for women for their long and deliberate activities in the restoration of the state. By this she desired to deny the existing superstition in the society that Lithuanian women received the rights of elections in a very easy way. Women parliamentarians worked in the committees of Education and Bookstore, Work and Social Security and Health, Work and Social Security. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Paskelbus Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymą partijos kėlė kandidatus ir sudarinėjo rinkimų sąrašus. Apie 30 partijų ir organizacijų dalyvavo Steigiamojo Seimo rinkimuose. Daugelis jų kandidatų sąrašuose į Steigiamąjį Seimą moteris įtraukė į antrąjį ar trečiąjį dešimtuką. G. Petkevičaitė buvo vienintelė moteris, partijos kandidatų sąraše buvusi pirmoji. Moterys kandidatės į Steigiamąjį Seimą buvo išsilavinusios, daugiausia netekėjusios, einančios pareigas ir matomos visuomenėje. Dauguma kandidačių buvo aktyvios moterų judėjimo lyderės, žinomos visuomenininkės. Dar vienas bendras bruožas jaunas amžius – daugelis buvo iki 30 metų. Steigiamojo Seimo rinkimai vyko 1920 m. balandžio 14–15 dienomis. Iš 150 parlamentarų 8 (5,3 proc.) buvo moterys. Pagal Lietuvos krikščionių demokratų bloko sąrašą buvo išrinktos M. Draugelytė- Galdikienė, E. Spudaitė-Gvildienė, M. Lukošiūtė (Lukošytė), V. Mackevičaitė, O. Muraškaitė-Rašiukaitienė, S. Stakauskaitė, pagal Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos sąrašą – G. Petkevičaitė-Bitė ir F. Bortkevičienė. Socialdemokratai neturėjo nė vienos moters parlamentarės. 1920 m. gegužės 15 d. Kaune, miesto teatre, darbą pradėjo Steigiamasis Seimas. Iki nuolatinio prezidiumo sudarymo jam vadovavo G. Petkevičaitė-Bitė, sekretoriavo O. Muraškaitė-Račiukaitienė. Tai buvo ne tik moterų judėjimo laimėjimas, bet ir viso moterų indėlio į visuomenės ir valstybės gyvenimą įvertinimas. G. Petkevičaitė sveikinimo kalbos pradžioje akcentavo politinių teisių moterims suteikimą kaip atlygį už ilgą ir sąmoningą veiklą atkuriant valstybę. Taip ji siekė išsklaidyti dalies visuomenės nuostatą, jog Lietuvos moterys rinkimų teises gavo labai lengvai. Parlamentarės dalyvavo Švietimo bei Knygyno, Sveikatos, Darbo ir Socialinės apsaugos bei Bibliotekos komisijų darbe. [ABSTRACT FROM AUTHOR]
    • Abstract:
      Copyright of Parlamento Studijos is the property of Parlamento Studijos and its content may not be copied or emailed to multiple sites or posted to a listserv without the copyright holder's express written permission. However, users may print, download, or email articles for individual use. This abstract may be abridged. No warranty is given about the accuracy of the copy. Users should refer to the original published version of the material for the full abstract. (Copyright applies to all Abstracts.)